Prisijunk
Tapk savanoriu
chevron arrow
Jūsų žinutė buvo išsiųsta!
Tapk rėmėju
chevron arrow
Jūsų žinutė buvo išsiųsta!
Turi idėjų?
chevron arrow
Jūsų žinutė buvo išsiųsta!
2024-02-19

Vasario 16-oji Lietuvos kultūros sostinėje 2024

Kultūros sostinės traukinys įgauna vis didesnį pagreitį, suteikdamas galimybę naujoms kultūrinėms kelionėms po Kaišiadorių kraštą.

Valstybės dienos išvakarėse ne tik Kaišiadorių rajono žmonės, bet ir svečiai iš kitų šalies kampelių gausiai rinkosi į jau legendiniu tapusį minėjimą Kruonio šile, kurio vienas iš pradininkų – rumšiškietis V. A. Markevičius – dar 2013 metais už šios unikalios šventės sumanymą tapo LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos akcijos „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“ laureatu. 34-ąjį kartą vykstantis minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Kruonio bažnyčioje, po jų gausi šventinė eisena su valstybės simbolika, deglais ir vėliavomis iš miestelio aikštės nusidriekė link šile esančio Partizanų memorialo. Degant atminimo laužams šile koncertavo Kaišiadorių meno mokyklos, Kruonio kultūros centro, Kauno Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės, Kaišiadorių kultūros centro meno kolektyvai, skambėjo sveikinimai, buvo dalijamasi mintimis ir istorinėmis įžvalgomis.

Vasario 16-ąją kaišiadoriečiai sutiko Teofiliaus Matulionio aikštėje, iškilmingoje vėliavos pakėlimo ceremonijoje. Trispalvę iškėlė Lietuvos krašto apsaugos pajėgų savanoriai, skambėjo šventiniai sveikinimai, salvės. Po ceremonijos visi buvo pakviesti į 6 kilometrų žygį. Pirmą kartą Kaišiadorių istorijoje per miestą tarsi neformalus paradas nuvingiavo besišypsančių, džiugiai nusiteikusių kaišiadoriečių kolona. Žengė bendraminčiai, kaimynai, ištisos šeimos, patys mažieji žygyje dalyvavo tėvelių „vairuojamuose“ vaikiškuose vežimėliuose. Saulėje mirgėjo kepuraitės ir šalikai su tautine simbolika, vėliavos ir vėliavėlės, ne vienas žengė apsigaubęs tautine Trispalve. Šiam gražiam ir prasmingam žygiui impulsą suteikė Kaišiadorių švietimo ir sporto centro (KŠSC) inicijuota akcija „Žengiu 106 už Kaišiadoris, kuri pakvietė iki šventinės dienos nueiti 106 tūkstančius žingsnių. Kvietimas neliko be atgarsio: šventiniame ėjimo iššūkyje dalyvavo net 799 kraštiečiai, daugiau nei pusė jų – 420 – įveikė ar net ženkliai viršijo užsibrėžtą ribą. Kaip suskaičiavo organizatoriai, bendrai nužingsniuota net 94 milijonai žingsnių, kas dar sykį įrodo, jog kartu mes – jėga! Žygio dalyvių KŠSC stadione laukė nepamirštamos akimirkos: įveikusiems iššūkį įteikti atminimo medaliai su akcijos ir Kultūros sostinės metų simbolika, masinis šokis „Aš esu vėliava“, Kaišiadorių visuomenės sveikatos biuro vaišės.

Pailsėjusius po žygio kaišiadoriečius bei miesto svečius po savo stogu subūrė Kaišiadorių kultūros centras. Čia vyko Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas, kurio metu buvo pristatyta Kaišiadorių muziejaus išleista istoriko Olijardo Lukoševičiaus knyga „Kovose dėl nepriklausomybės: Kaišiadorių regionas 1918-1923 m.“ bei to paties pavadinimo ją iliustruojančių nuotraukų paroda. Su Lietuvos kultūros sostinės 2024 ženklu išleistas monumentalus 500 puslapių kūrinys, suskirstytas į 8 skyrius, apima 1918-1923 m. aplinkybių, kuriose atsidūrė Kaišiadorių kraštas, plačią analizę, šiuo laikmečiu vykusias kovas, vietinių jėgos struktūrų formavimąsi, savanorių veiklą, jų atminimo įamžinimą, taip pat pateikiami savanorių sąrašai, jų ir 1919-1920 m. kovų dalyvių biografijos. Knygoje autorius remiasi daugybe šaltinių bei dokumentų, kurie suteikia leidiniui istorinio tikslumo bei vertės.

Šventinį minėjimą atidarė Kaišiadorių kultūros centro direktorė Lina Brazionienė, susirinkusius sveikino rajono savivaldybės meras Šarūnas Čėsna, garbius svečius pristatė knygos autorius O. Lukoševičius. Įžvalgomis apie Kultūros sostinės metų pradžioje išleistą knygą dalijosi Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo J7 už karinį rengimą ir pratybas atsakingas valdybos viršininkas pulkininkas leitenantas Eugenijus Lastauskas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Pasaulio politikos mokslo grupės vyr. mokslo darbuotojas, humanitarinių mokslų daktaras Gintautas Surgailis, mero patarėjas Albertas Lakštauskas, knygą redagavusi savivaldybės kalbos tvarkytoja Aušra Grigonienė, rajono savivaldybės tarybos narė ir Istorinės atminties komisijos pirmininkė Rugilė Grendaitė, iškilus Lietuvos kompozitorius Feliksas Bajoras, kuris turi tiesioginių sąsajų su Kaišiadorių istorija – jo tėvas Kostas Bajoras leidinyje aprašomu laikotarpiu ėjo apskrities milicijos vado pareigas.

Visi minėjimo dalyviai buvo apdovanoti – kiekvienam įteikta naujai išleista knyga. O po minėjimo laukė dar viena dovana – Kaišiadorių kultūros centro salėje skambėjo pučiamųjų instrumentų virtuozo, multiinstrumentalisto Sauliaus Petreikio su grupe koncertas „Žalia girelė“.

Dar viena kelionė Kultūros sostinės traukiniu vasario 17-ąją vedė į Senosios Gegužinės ūkį – čia atidaryta tapytojos Natalie Levkovskos personalinė paroda, po kurios režisierius Giedrius Tamoševičius pristatė vaidybinį filmą „Poetas“, pelniusį geriausio Baltijos šalių filmo titulą Tarptautiniame kino festivalyje Taline.